Magnis ir magnio aliejaus terapija

Magnis yra šarminis žemės metalas, aštuntas pagal paplitimą mineralas Žėmėje. Būtų sunku pervertinti magnio svarbą tiek gerai sveikatai, tiek gyvybingumui apskritai. Magnis būtinas įžiebti “gyvybės kibirkštį” – medžiagų apykaitos sistemą, įskaitant energijos generavimą ir jos transportavimą (magnis atsakingas už ATP molekulių – pagrindinės organizmo valiutos energijai įsigyti – kūrimą), taip pat nukleorūgščių – RNR ir DNR – kūrimą visuose gyvuose organizmuose. Augaluose magnio jonai randami kiekvieno chlorofilo molekulės centre, jie būtini sukurti energijai iš saulės spindulių. Magnis yra esminis tiek gyvūnams, tiek ir augalams, dalyvauja šimtuose fermentinių reakcijų, apimančų iš esmės visus gyvenimo aspektus.

Kiekviena ląstelė žmogaus organizme privalo turėti pakankamai magnio funkcionuoti, kitaip ji žus. Stiprūs kaulai ir dantys, subalansuoti hormonai, sveika nervų ir širdies bei kraujagyslių sistema, gerai veikianti detoksikacijos sistema ir daug daugiau organizmo funkcijų priklauso nuo pakankamo kiekio ląstelėse esančio magnio. Didžiausią magnio koncentraciją turintys žmogaus organai –širdis ir smegenys, jie ypač pažeidžiami magnio trūkumo.

Magnis kartu su kalciu reguliuoja impulsus ląstelėse. Magnio koncentracija sveikų ląstelių viduje dešimt tūkstančių kartų didesnė negu kalcio – kalcis patenka į ląstelę tik tada ir tam laikui, kol reikia atlikti impulsą (sutraukti raumenį); kai jo užduotis atlikta, magnis išstumia kalcį lauk. Pakankamas magnio kiekis užtikrina, kad kalcis nesikauptų ląstelėse sukeldamas įvairias disfunkcijas – raumenys tokiu atveju susitraukia nevalingai, atsiranda traukuliai, tikai ir pan. Kai magnio trūkumas tampa chroniškas, mes kenčiame nuo įvairių širdies ligų, tokių kaip krūtinės angina, hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai, spazmai, taip pat astma, migrena, skausmingos menstruacijos ir daug kitų. Apie magnio naudą, ypač sportuojantiems – plačiau rašėme čia.

Magnis veikia kaip natūralus kalcio blokatorius ir yra atsakingas už atpalaidavimą – priešingiai kalciui, kuris atsakingas už susitraukimą. Taigi magnis yra būtinas sveikam mūsų parasimpatinės nervų sistemos (atsakinga už “ilsėkis ir virškink” procesus) funkcionavimui. Mūsų kūnai didžiąją laiko dalį turėtų veikti ramiai ir atsipalaidavę, o ne veikiami streso ir adrenalino, stipriai plakant širdžiai ir dominuojant simpatinei nervų sistemai (atsakinga už “kovok arba bėk” procesus), kas šiandien įprasta daugumai.

Magnis toks svarbus daugeliui gyvybinių organizmo funkcijų ir jo trūkumas yra neatsiejamai susijęs su tiek daug ligų, kad daugelis mokslininkų praminė magnį stebuklu dėl jo gebėjimo išspręsti arba pagerinti daugelį sutrikimų.† Užsienio literatūroje ir tyrimuose sutrikimų ir ligų, kurie tiesiogiai siejami su magnio trūkumu, sąrašas ilgėja kasdien. Atliekami tyrimai atskleidžia vis naujas magnio trūkumo sąsajas su įvairiomis ligomis, tačiau daugumos šių ligų tradicinė medicina vis dar nebando gydyti šalindama magnio trūkumą.

Statistiškai net 56% JAV gyventojų turi magnio trūkumą – kodėl?

Šiai dienai net ir esant subalansuotai mitybai sudėtinga aprūpinti mūsų kūnus pakankamu magnio kiekiu. Pirmiausia, modernūs ūkininkavimo metodai pirmenybę teikia NPK trąšų (azoto, fosforo ir kalio) visuotiniam naudojimui. Tiek kalis, tiek fosforas yra magnio blokatoriai dirvožemyje ir kalkinguose dirvožemiuose sukuria santykinį magnio trūkumą (magnis yra “uždaromas” ir pasėliai negali jo pasiekti). Smėlio ar priemolio dirvose, kurios yra šiek tiek rūgščios, magnio trūkumas taip pat dažnai egzistuoja ir persiduoda pasėliams. Magnio trūkumui taip pat “padeda” rūgštūs lietūs. Todėl magnis yra vienas iš labiausiai trūkstamų mineralų dirvoje. Veisiamos naujos augalų rūšys, pritaikytos specialiai tam, kad galėtų išgyventi magnio trūkumą. Akivaizdu, kai valgome augalus negavusius ir, tuo pačiu, savyje neturinčius pakankamai mineralų, anksčiau ar vėliau sirgsime. Nors ekologiškai išauginti augalai turėtų būti geresnis pasirinkimas maistiniu atžvilgiu, tai dažnai priklauso nuo to, ar maisto augintojas papildo mineralų atsargas savuose laukuose. Nualinto dirvožemio klausimas yra opus visam Vakarų pasauliui jau apie 100 metų ir padėtis vis blogėja. Nors maisto suvartojame vis daugiau, tačiau tunkame tik išorėje, viduje badaujame negaudami pakankamai būtinų medžiagų.

Ar žinojote, jog magnis ir kitos naudingos maistinės medžiagos, kurių maiste vis  mažiau, dažnai prarandamos ir po derliaus nuėmimo tvarkant, šaldant, transportuojant ir sandėliuojant produktus, net jei visi šie veiksmai buvo atlikti “tinkamai”. Nupirktus produktus per dienas saugant šaldytuve naudingų maistinių medžiagų toliau mažėja, nesvarbu, ar produkcija yra iš prekybos centrų ar jūsų vietos ūkininkų.

Maisto perdirbimas sukelia magnio praradimą net ir tuose maisto produktuose, kurie laikomi gerais magnio šaltiniais, pavyzdžiui, lapinėse daržovėse, riešutuose, sėklose ir kruopose. Dauguma magnio grūduose – magnis randamas sėlenose ir gemaluose – prarandama malant juos miltams, kurie naudojami negyvybingiems perdirbtiems maisto produktams gaminti. Kai riešutai ir sėklos yra skrudinami arba spaudžiamas jų aliejus, magnis taip pat prarandamas. Verdant žalumynus visas magnis patenka į vandenį. Taip pat svarbu, jog visų šių procesų metu, maisto produktai linkę prarasti mažiau kalcio nei magnio, todėl atsiranda papildoma problema – suvartojame per daug kalcio.

Geriamajame vandenyje esantis fluoridas jungiasi su magniu ir sukuria vandenyje beveik netirpų mineralinį junginį, kuris kaupiasi kauluose, taip didindamas jų trapumą ir lūžių riziką. Šiaip vanduo galėtų būti puikus magnio šaltinis, jeigu jis būtų išgaunamas iš gilių ir magniu turtingų gręžinių. Miesto geriamasis vanduo paprastai apdorojamas chemiškai ir atiteka iš paviršinio vandens, pavyzdžiui, upių ir upelių, kuriuose yra mažai magnio.

Perdirbtas, sintetinis maistas, daug cukraus turintis maistas, alkoholis, taip pat saldūs gazuoti gėrimai – visi naudoja mūsų organizmo magnį, kadangi magnis reikalingas šio “netikro maisto” virškinimui ir detoksikacijai. Nustatyta, jog organizmui reikia panaudoti ne mažiau kaip dvidešimt aštuonias molekules magnio, kad suvirškintų vieną molekulę gliukozės. Gazuotų gėrimų ir apdorotos mėsos fosfatai jungiasi su magniu sukurdami netirpų magnio fosfatą, kurio organizmas niekaip nepanaudoja.

Taninai, oksalatai ir fitino rūgštys – visi jungiasi su magniu, paversdami jį neprieinamu mūsų organizmui. Be to, kai kurie maisto produktai, kurių sudėtyje paprastai yra magnio (jeigu jie buvo užauginti pakankamai mineralų turinčiame dirvožemyje), savyje taip pat turi šių antimaistinių medžiagų, pavyzdžiui, špinatai – oksalatų, kruopos – fitinų ir pan.

Kai kurie vaistai, įskaitant diuretikus, kontraceptines tabletes, insuliną, kai kuriuos antibiotikus, taip pat priverčia organizmą naudoti magnį. Paradoksalu, tačiau daugelį šiais vaistais gydomų negalavimų galima susieti su magnio trūkumu, todėl per tam tikrą laiką sveikatos būklė neišvengiamai blogėja.

Magnio įsavinimą taip pat stabdo vartojami geležies papildai. Magnio poreikis didėja vartojant ir kalcio papildus, kadangi kalcis nebus tinkamai pasisavinamas, jeigu organizme trūks magnio. Tokiu atveju kalcis nusės minkštuosiuose audiniuose ilgainiui sukeldamas įvairius negalavimus. Magnis yra atsakingas už vitamino D pavertimą į aktyvią formą, kuri padeda pasisavinti kalcį ir nukreipia kalcį į kaulus, kur jam ir priklauso. Laktozė yra dar vienas magnio įsisavinimo trukdis, dėl joje esančių perteklinių kalio, fosforo ir natrio.

Psichinė ir fizinė įtampa ir su ja susijęs nepertraukiamo adrenalino srautas sparčiai naudoja magnio atsargas organizme, kadangi adrenalinas veikia širdies ritmą, kraujo spaudimą, kraujagyslių spazmus ir raumenų susitraukimą – veiksmus, kurių sklandžiam įvykdymui reikalingas pastovus magnio tiekimas. Nervų sistema priklausoma nuo pakankamo magnio kiekio ir jo raminančio poveikio, įskaitant ramų miegą. Beje, žiemą pramiegančių gyvūnų organizmas geba sukaupti didelius magnio kiekius. Taigi magnio trūkumas sustiprina streso lėtinį poveikį, atsiranda nevaldomas nerimas, dirglumas, nuovargis, nemiga – daugelis antinksčių išsekimo požymių, taip pat hipertensija ir širdies skausmai – širdies ligų simptomai.

Depresija yra susijusi su stresu ir magnio trūkumas taip pat. Serotoninui, “jaučiuosi gerai” hormonui, reikalingas magnis palaikant jo trapų išskyrimo-priėmimo balansą smegenyse. Tik tada, kai turime pakankamą kiekį magnio, mes galime mėgautis psichine ir emocine pusiausvyra.

Dėl kol kas neišaiškintų priežasčių organizmas negali išsaugoti magnio taip gerai, kaip pavyzdžiui išsaugo kalcį ar geležį. Gausus prakaitavimas nuo sporto, pavyzdžiui, maratono bėgimo ar didelio fizinio krūvio treniruočių gali pavojingai sumažinti magnio ir kitų elektrolitų atsargas. Menopauzės metu gausiai prakaituojančios moterys taip pat praranda magnį, todėl ir taip ištampytų jų nervų padėtis dar pablogėja, atsiranda miego sutrikimai, panikos priepoliai, kūno skausmai ir depresija. Vyresnio amžiaus suaugusiems dažnai sutrinka skrandžio rūgšties gamyba, todėl apskritai gali pablogėti mineralų įsisavinimas.

Jeigu norėtumėte sužinoti dar daugiau apie magnio trūkumą, simptomus ir t.t. – siūlau perskaityti ankstesnį straipsnį, kurį rasite čia.

Magnis + Kalcis = Balansas

Tiek kalcis, tiek magnis yra būtini sveikam kūnui. Būdami biocheminėmis priešingybėmis magnis ir kalcis veikia sukeldami vienas kitam priešingas reakcijas. Taigi jie privalo būti tinkamai subalansuoti vienas kito atžvilgiu. Kai kurie mokslininkai nurodo, kad sveikas kalcio ir magnio santykis maiste turėtų būti 2:1. Pasak kitų, santykis 1:1 optimaliausias ir būtent toks buvo susiklostęs dar iki žemės ūkio atsiradimo. Nustatyta, jog šiuolaikinėse išsivysčiusiose šalyse šių mineralų santykis vidutiniškai sudaro nuo 5:1 iki net 15:1. Šių labai svarbių mineralų disbalansas sukelia daug skaudžių pasekmių organizmui, kurios dažnai yra nuvertinamas tradicinės medicinos praktikų.

Pakankamas magnio kiekis būtinas, kad kalcis ištirptų organizme, o ne baigtų savo kelią nusėsdamas minkštuosiuose audiniuose. Tol, kol turime pakankamai virškinimo rūgšties ir gerai veikiančią virškinimo sistema, beveik visas su maistu gautas kalcio perviršis ištirpinamas dar skrandyje. Tačiau kai kalcis palieka rūgščią skrandžio aplinką ir patenka į šarminę terpę – žarnyną, mums prireikia magnio. Be pakankamo magnio kiekio šiuo atveju gali pasireikšti daugybė sunkių pasekmių sveikatai. Storojoje žarnoje nusėdęs kalcis trukdo peristaltiką, dėl ko atsiranda vidurių užkietėjimas. Kai kalcis nusėda inkstuose ir sujungia su fosforo ar oksalo rūgštim, formuojasi inkstų akmenys. Kalcis taip pat nusėda šlapimo pūslės gleivinėje neleisdamas jai visiškai atsipalaiduoti ir prisipildyti. Tai veda prie dažno šlapinimosi problemų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kalcio nuosėdos arterijose sukelia aterosklerozę. Atsirandant vis daugiau apnašų arterijos siaurėja, tuo pačiu kyla kraujo spaudimas ir širdies priepuolio ar insulto rizika. Kalcis net gali patekti ir nusėsti smegenyse – daug mokslininkų kalcio perteklių organizme tiria kaip galimą demencijos, Alzheimerio ar Parkinsono ligų priežastį. Kalcio nuosėdos bronchų gleivinėje gali sukelti astmos simptomus. Tarpląsteliniame skystyje kalcis gali sumažinti ląstelių membranų pralaidumą, todėl gliukozės molekulės būdamos pakankamai didelės vis sunkiau patenka į ląstelės vidų – aukštas gliukozės lygis kraujyje sukurtas kalcio pertekliaus, gali būti klaidingai diagnozuotas kaip diabetas.

Dažnai manoma, kad stipriems kaulams ir dantims užtenka kalcio, tačiau be pakankamo kiekio magnio, kalcis į šiuos kietuosius darinius nenukeliaus ir jų nesustiprins. Kai organizmas gauna per didelius kiekius (palyginus su magniu) kalcio, magnis turi kovoti su kalciu ląstelėse ir tokiu būdu apleidžia kitas svarbias funkcijas – magnis nespėja aktyvuoti tinkamo kiekio tirokalcitonino (hormonas, be kita ko, atsakingas už kalcio išsiuntimą į kietuosius audinius). Taigi tokiu atveju vietoj naudos organizmui, faktiškai kalcis nusėda minkštuosiuose audiniuose, kur kelia jau minėtas sunkias pasekmes. Be to pažymėtina, kad būtent magnis, o ne kalcis (ar fluoridas), sukuria tviskantį dantų emalį, kuris priešinasi ėduoniui, taip pat stiprius ir atsparius kaulus. Nesvarbu, kiek kalcio naudosite – jūsų dantys ir kaulai bus tvirti tik jei organizmas turės pakankamą kiekį magnio.

Magnis dalyvauja detoksikacijos procesuose!

Kūnas naudoja magnį visoms detoksikacijos rūšims ir jis yra būtinas toksinams bei atsirandančiai pernelyg rūgščiai terpei neutralizuoti, taip pat apsaugai nuo sunkiųjų metalų. Jis vaidina svarbų vaidmenį saugant mus nuo aplinkoje esančių dirbtinių chemikalų. Glutationo gamybai reikalingas magnis. Glutationas – tai antioksidantas, kurį gamina mūsų organizmas ir kuris reikalingas gyvsidabriui, švinui, arsenui ir kitiems nuodams neutralizuoti. Pasak kai kurių autorių, dėl magnio trūkumo didėja laisvųjų radikalų kiekis organizme, taip pat atsiranda glutationo trūkumas, kuris taip pat padeda kovoti su rūkomų cigarečių, alkoholio, radiacijos, chemoterapijos ir kt. žala.†Kai mūsų kūnai yra aprūpinti magniu (taip pat, kai jis pusiausvyroje su kitais mineralais), mes labiau apsaugoti nuo sunkiųjų metalų nusėdimo ir su tuo susijusių neurologinių ligų vystymosi.

Tyrimai rodo, kad pakankamas kiekis magnio apsaugo smegenų ląsteles nuo žalingo aliuminio, berilio, kadmio, švino, gyvsidabrio ir nikelio poveikio. Yra žinoma, kad mažas kiekis magnio smegenyse leidžia kauptis sunkiesiems metalams, kurie yra Parkinsono ir Alzheimerio ligų šaukliai. Kiti metalai konkuruoja su magniu dėl patekimo į smegenų ląsteles. Jei magnio kiekis yra žemas, metalams ten patekti daug lengviau. Žarnyne taip pat vyksta mineralų varžybos dėl patekimo į organizmą – jeigu turime pakankamai magnio, pavyzdžiui aliuminis nebus priimtas.†

Magnio pasisavinimas ir trūkumo šaltinimas

Tyrimais nustatyta, kad net esant idealioms virškinimo sąlygomis, tik maždaug vienas procentas maiste esančio magnio bus pasisavinama. Yra įvairių rūšių geriamo magnio papildų, tačiau toks vartojimo būdas pripažįstamas kaip nelabai efektyvus, kadangi didžioji išgerto magnio dalis išsiskiria su šlapimu ar per laisvus vidurius ir nėra organizmo pasisavinama. Vienas efektyviausių magnio atstatymo organizme būdų – transderminio magnio aliejaus terapija. Šiuo atveju išvengiama magnio praradimų virškinamajame trakte.

Įspėjimas ir išnašos:

† Mūsų svetainėje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturi daryti įtakos skaitytojo apsisprendimui įsigyjant ir/ar vartojant maisto papildus. Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku. Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė. Ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto produktus ar papildus. Ši informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija. Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu [email protected] arba svetainėje nurodytais rekvizitais.

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *